Mediko žodis

Mediko žodis Kas ketvirto-penkto suaugusio žmogaus kraujagyslėse, vadinamose arterijomis, kraujopsūdis yra padidėjęs. Tai vadinama arterine hipertenzija. Arterijos maitina gyvybiškai svarbius organus, todėl, kuo didesnis kraujospūdis, tuo didesnė tikimybė susirgti koronarine širdies ar galvos smegenų kraujagyslių liga. Jeigu kartu yra ir kitų rizikos veiksnių (padidėjęs riebalų kiekis, rūkymas), pavojus dar padidėja. Nustatyta, kad kraujospūdį didina gausus valgomosios druskos, nesaikingas alkoholio vartojimas, antsvoris. Įtakos turi paveldėtas polinkis į hipertenziją.

Pavojinga tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo, nes gana gerai jaučiasi. Požymių paprastai atsiranda tik tuomet, kai širdis, kraujagyslės ir kiti organai negrįžtamai pažeidžiami. Labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ir laiku pradėti sistemingai gydyti.

Kas yra kraujospūdis?

Kraujospūdis – tai kraujo slėgis į kraujagyslės sienelę, ritmiškai didėjantis ir mažėjantis sulig kiekvienu širdies dūžiu. Daguonį nešantį kraują širdis turi išstumti tam tikru spaudimu, kad jis pasiektų vidaus organus ir grįžtų atgal. Jei tas spaudimas per didelis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, storėja širdies raumuo, pakinta inkstai, smegenys, akys, padidėja kraujagyslių plyšimo ir kraujo išsiliejimo pavojus.

            Negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti:

·        Širdies raumens (miokardo) infarktą;

·        Galvos smegenų insultą;

·        Inkstų nepekankamumą;

·        Širdies nepakankamumą;

·        Regos sutrikimą;

·        Kraujagyslių pažeidimą ir aterosklerozės progresavimą.

Kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis, didesnysis skaičius, atspindi širdies susitraukimo sukeliamą spaudimą ir yra vadinamas sistoliniu, o antrasis, mažesnis skaičius, atspindi spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis ir yra vadinamas diastoliniu. Kraujospūdis matuojamas gyvsidabrio stulpelio milimetrais (mmHg). Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mmHg. Žmogui, nesergančiam širdies ar kraujagyslių liga, nepavojingas kraujospūdis iki 140/90 mmHg, tačiau didesnį kaip 140/90 mmHg būtina mažinti. Jaunesniems žmonėms ypač linkęs didėti diastolinis kraujospūdis (jis dar vadinamas „apatiniu“). Vyresniems kaip 65 metų žmonėms dažniau didėja sistolinis („viršutinis“) kraujospūdis. Jei sistolinis kraujospūdis didesnis kaip 140 mmHg, o diastolinis normalus (<90 mmHg) – tai vadinama izoliuota sistoline hipertenzija. Dėl to padidėja ne tik sistolinis, bet ir pulsinis kraujospūdis, t.y. sistolinio ir diastolinio spaudimų skirtumas. Senyviems žmonėms kraujospūdžio negalima sumažinti staiga, nes gali pablogėti smegenų kraujotaka. Sergantiesiems cukriniu diabetu ar inkstų nepakankamumu ktaujospūdis turėtų būti mažesnis – 130/80-85 mmHg.

Kraujospūdis dažniausiai padidėja be aiškios priežasties (iki 90% visų ligos atvejų). Tada nustatoma pirminė arterinė hipertenzija. Išaiškinta daug vidinių organizmo mechanizmų, didinančių kraujospūdį: padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas, įvairių hormoninių medžiagų poveikis, sutrikusi arterijų vidinio dangalo (endotelio funkcija), sustandėjusios arterijos, susikaupę druskos bei skysčiai organizme ir kt.

Rečiau kraujospūdis padidėja sergant inkstų, endokrininėmis ar kitomis ligomis (apie 10-20% atvejų) – tai antrinė arterinė hipertenzija.

Pirminei hipertenzijai įtakos gali turėti paveldimas polinkis, amžius (daugiau kaip 35 metų). Iš visų rizikos veiksnių labiausiai kenkia rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, per didelis kūno svoris, cukrinis diabetas, padidėjęs kraujo riebaų kiekis, psichoemocinė įtampa, asmenybės A tipas (agresyvus, konkuruojantis). Nereikėtų užmiršti ir pomėgio valgyti sūrų maistą, kuris sulaiko organizme skysčius ir taip didina kraujospūdį.

Kraujospūdis nėra pastovus dydis. Vieną ar du kartus padidėjęs kraujospūdis – tai dar ne liga. Taip gali atsitikti susijaudinus, parūkius, geriant daug kavos, dirbant, sportuojant. Kraujospūdis laipsniškai didėja ir su amžiumi. Kartais jis padidėja tik gydytojo kabinete ir yra vadinamas „baltojo chalato“ hipertenzija. Dėl to neretai išsigąstama. Norint įsitikinti, kad tai tikrai „baltojo chalato“ hipertenzija, kraujospūdį reikia kartotinai matuoti 10-15 min. ramiai pasėdėjus kabinete arba namie. Geriausiai, kad kraujospūdį matuotų ne gydytojas, o slaugytoja. Kai kurie tokią hipertenziją turintys žmonės ilgainiui suserga stabilia arterine hipertenzija. Ar padidėjęs ar nepadidėjęs Jūsų kraujospūdis, turėtų spręsti gydytojas, reguliariai jį matuodamas. Kiekvienas, sulaukęs 35 metų ir daugiau, bent kartą į metus turėtų pasitikrinti kraujospūdį. Žmonėms, kuriems padidėjęs kraujospūdis, patartina įsigyti kraujospūdžio matuoklį ir rytą bei vakare pasimatuoti pačiam. Tai nesudėtinga ir kiekvienam prieinama.

Doc. Žaneta PetrulionienėVUL „Santariškių klinikos“

Kardiologijos ir angiologijos centras