Vandens balansas

Vandens pusiausvyra

Sveiko suaugusio žmogaus kūno vandens masė yra beveik pastovi.

Vandens suvartojimo padidėjimas ar sumažėjimas sukelia atitinkamą vandens šalinimo padidėjimą ar sumažėjimą.

Vanduo į žmogaus kūną patenka geriant ar su maistu. Dalis vandens susidaro kūno viduje metabolinių procesų metu, pvz. skylant riebalams ar angliavandeniams.

Vanduo iš organizmo pasišalina kvėpuojant (per plaučius), prakaituojant (per odą) bei su šlapimu. Su išmatomis pasišalina tik nedidelė dalis vandens (vanduo sudaro 3-4% išmatų masės).

Žemiau aprašyta sveiko suaugusiojo žmogaus vandens pusiausvyra, gyvenant vidutinio klimato sąlygomis.

Normaliai vandens pusiausvyrai palaikyti šiam žmogui per dieną reikia suvartoti apie 2,500 ml (2.5 l) vandens. Toks pats kiekis vandens (2.5 l) pasišalina aukščiau minėtais keliais.

Žmogaus organizme yra tam tikri "mechanizmai", palaikantys vandens kiekį tam tikrose ribose.

Vieni svarbiausių - smegenų sritys, kontroliuojančios troškulio jausmą bei vandens šalinimą per inkstus.

Troškulio centro stimuliavimas sukelia norą gerti, o kitų centrų stimuliavimas sukelia antidiuretinio hormono (ADH) išsiskyrimą hipofizėje.

ADH išsiskyrimas sąlygoja mažesnį šlapimo kiekį, tokiu būdu vandeniui susilaikant organizme.

Be to, sumažėjus skysčio kiekiui kraujotakoje, krenta kraujospūdis. Šis kritimas galiausiai inicijuoja hormono aldosterono išsiskyrimą antinksčių laikose.

Aldosteronas per inkstu sukelia vandens sulaikymą organizme.

Šie mechanizmai savaime neveikia. Tam žmogui būtina gerti pakankamai vandens.

Taip yra todėl, kad žmogaus organizmas per parą su šlapimu turi išskirti bent 400 ml vandens.Toks kiekis reikalingas paros metabolitų pašalinimui iš organizmo.

Todėl suaugęs žmogus per parą privalo suvartoti bent 1.5 l vandens.

Tačiau intensyvios fizinės veiklos karšto klimato sąlygomis atveju šis kiekis turi būti net 10 litrų per parą.